suželti

sužélti, sùželia, sužė́lė intr. 1. R420, 568, Sut, N, K, M, L, Rtr, 67, Š, , želiant išaugti, sutankėti: Reti rugiai sužė́lė, t. y. sutankėjo J. Ne rozą ir savo laukuosa sužė́lė rugiai DrskŽ. Ik šalnom rugiai jau būsta sužė́lę LzŽ. Sudygo ir sužė́lė rugiai Ėr. Rudenį sùžela i žaliuo[ja], jei ankstie yr sėti [rugiai] Kl. Jau rugiai sužė́lę, jau varnos želmenỹs nesmato Slk. Kaip puikiai sužė́lė dobilų atolas! Klp. I be trąšos sužė́lė pievos, i seniau neliuob pilti Rdn. Jauna žolytė pirmametė teip gražiai sužė́lė Krs. Tę buvo alksnynas sužė́lęs, nieko nematyt Skr. Iškirto, dabar vė sužė́lė [miškas] Ck. Al žolė ka sužė́lė šią pavasarį – kaip mūras Varn. Aš tę neariu, kur sužė́lę, gaila, drūta, inžėlę – kap pabalys Lp. Sužė́lė [javai], galia katinas vaikščioti Krš. Avižas suželtas tris kartus nupjauna kiaulėms Ggr. Krapai sudygo, sužė́lė kaip šepetys Mžš. Kiečiai sužė́lė – tiek naudos Rdn. Sužels rugeliai želmeniuosna, o žalios rūtelės garbiniuosna LLDII122(). Aš pasėjau lauke avižą, aviža sužėlė LTR(Grv). Laukai gražiai sugulę, miškai žaliai sužėlę J.Marcin. Alksniai, lepšių sodyba palaukėm sužė́lę A.Baran. Lazdynai kelmais sužė́lė A.Baran. Ir žiemkenčiai gražiai jau sužėlę J.Mik. Saulė padžiovina žoles …, o gerai sužė́lusiomis ir vietose drėgniose augančiomus, ne tiektai kliaudžia, bet ir augliui padauginimą duost DP100. | prk.: Teisybė ir meilė ant širdžių sužė́lė A.Baran. Ir sužė́lė mokslas kaip toj girioj medžias A.Baran. ^ Dvi sesutės nesuteka, žalia pieva nesuželia (durų staktos ir vidurys gryčios) LTR(Rk).užaugti barzdai, plaukams: Jo juoda, tankiai sužėlusi barzda buvo taukuota, o ūsuose maigėsi duonos trupiniai V.Aln. Lengvas šiltas vėjas lietė jo veidą, judino tirštai sužėlusius antakius P.Cvir. Apie ausis ir ant lūpų kaip šalnelė matėsi sausi gyvaplaukiai ant labai plačios viršutinės lūpos tirščiau sužėlę J.Dov. 2. sudygti, pradėti žaliuoti: Velėnon rugiai sužel̃s nupjauti – lyja i lyja Klt. Gaspadoriai [kolchozuose] – žagūse liūb rugiai sužels Akm. Rugius, būdavo, nukerti, tai kap duoda lietus, tai sùželia Srj. Ir sužė́lę, būdavo, rugiai, tai leidžiam rugius, tada išdžiūsta, tada vežam Dg. Sužéldavo gubõs rugiai, kai būdavo šlapios vasaros kada Lel. Lupa boba miežius iš kūgio – sužė́lę Klt. Senos bulbės suvytusios, sužė́lusios, nebgal ėsti Rdn. Sklepe labai greit sùželia [bulvės], kai dideli daigai, ne teip gerai sodint Kpr. Senos bulvės vasarą sùželia, sudrimba, ale kiaulėm gerai Šlvn. Tiek sužė́lė bulbos, reiks laužyt daigai Slm. Su kirviu kertamys rugiai sužė́lę miego[je], maišuose J. Ant vir̃šų uždeda avižų grūdų, grūdai sùželia Sdb. Tos avižos sùžela, pasidaro toks kaip dangtis LKT45(). Sùželia gerai par maišą [miežiai], daigai jau pradeda lįst oran, pažiūri, da pamaišai Č. Salyklą su rankom ištrinam, ka nebūt miežiai sužė́lę Všk. Kai brolelis kuolus kals, an rytojaus jie sužels, tai tada, motinėle, aš pas tave sugrįšiu LTR(VšR). Cit neverk, panytėle, aš tave paimsiu, kai sužels sužaliuos balti akmenėliai LTR(Pg). Gerdavo ją (sulą) per šienapjūtę šaltą, skobtelėjusią, pasisemdami iš katiliuko po sužėlusia avižų pluta M.Katil. | Tau greitai an kaklo ropės sužéls, begėdi! Krš. 3. N, KII316 apaugti kuo, apželti: Dirva sužėlė R374, 503. Žole sužė́lę bulbės DrskŽ. Sužė́lė daržas, ravėjau, kap linėlius roviau Drsk. Ižravėji, vė sùželia kap pieva Drsk. Sužė́lė [piktžolės] kai šepetys, kai kanapės Švnč. Sunkesnių ir sužėlusių dirvų kultivatoriumi negalima gerai įdirbti LEXXXV239. Sužė́lė tėtušio dirvelės JV1076. | prk.: Kitam i sužéls piningas: tiek tura, o pirkti nė[ra] ko Krš. 4. suaugti: Muno [sulaužyti] kaulai blogai sužė́lė Krž. Sužéls koja Rs. Jeigu jam sužéls gyslos, tai teip i bus [kreivas] Vdk. Sužėlė grobai į krūvą, nebišejo maistas ir gavo dirbti operaciją Lk. \ želti; apželti; atželti; įželti; išželti; nuželti; paželti; perželti; pieželti; praželti; priželti; suželti; užželti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • suželti — sužélti vksm. Nukirstų̃ krūmų ãtžalos labai̇̃ grei̇̃t sùželia …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apželti — apželti, àpželia, apžėlė 1. intr. SD112, SD201, R, R70,374, MŽ, MŽ93,502, MŽ213, Sut, I, M, LL110, L, ŠT353, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, OGLII331 pasidaryti apdengtam kuo augančiu, žaliuojančiu: Pieva gerai apžėlusi K. Pievos su krūmais yra apžėlusios N.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atželti — atželti, àtželia, atžėlė intr. 1. Q622, R, R401, MŽ, MŽ540, D.Pošk, Sut, N, K, J, M, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ atsigauti, vėl suželti: Atželia kaip atvašos CII300, B. Ataželiu SD215. Žieminės [gėlės] atžėlė, o tiej (jurginai) ir sušalo Kpč. Iškerti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvirsti — išvir̃sti intr. 1. D.Pošk, DŽ, NdŽ, KŽ pargriūti, parpulti ant žemės, ant šono: Argi tasai, kursai išvirsta, nebatsikela I. Bubt ir išvir̃to sūnus beeidamas J. Iš kulšei koją esu išdaužusys, išvirtau ant ledo Ms. Ans išbalo išbalo, aukštynelkas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suželdinti — caus. suželti: 1. Iki šiol Normantiškę buvo pats Dievas aptvėręs – savo tankiai suželdintais miškais Vaižg. Dar tarp medžių – rugių protarpėlis. Įknaisiotas ir suželdintas kokio nors miško sargo atskalūno J.Sav. 2. Labai suželdinai salyklą,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įželti — įželti, į̃želia, įžėlė intr. 1. R, MŽ, N, K, M, L, J.Jabl, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ gerai užaugti, suželti: Kai želmenys labai į̃želia, tai negalima leist gyvulių Snt. Įžėlę buvo rugiai Vn. Įžėlė rugiai, kaip siena rugiai Jdr. Pievos įžėlusios šįmet J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškapliuoti — tr. 1. su kapliu išpurenti: Žemei tarp krūmų nereikia duoti suželti, reikia dažnai iškapliuoti rš. Iškapliavau (žoles išgrendžiau su kapliu) gerūsius čebelbonus, kiti tebėr apžėlę Grg. | refl.: Bulbes kapliuojant, tai nors žolės išsikapliuoja Lp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškelmuoti — intr. 1. iškeroti, suželti: Vasarą liūliavo iškelmavęs javas rš. | refl.: Kai užlijo, bematant visi rugiai išsikelmãvo Vj. 2. pasidaryti su kelminiais debesimis: Dangus iškelmãvo – nebelis Pšl. kelmuoti; iškelmuoti; susikelmuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsproginėti — intr. NdŽ 1. ištrupėti: Išsproginė̃s [emaliuotas] bliūdelis nuo ugnies Ktk. Langų rūtai per tus plyšimus išsproginėję TP1881,12. 2. L iter. dem. išsprogti 5: Jaunučiai, ką tik išsproginėję medžių ir krūmų lapeliai nesuspėjo suželti Pt. | prk.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššokti — K 1. intr. SD419, Sut, N, M, LL175,295, Rtr, NdŽ, KŽ, Sln, Vlkv, Pb, Ob, Všv, Kl, Lpl šokant, šuoliu pasišalinti iš kur: Iššok iš vežimo J. Iš paskubos nebe pro duris, pro langą iššokau Š. Jaunikis sprukt pro langą iššoko Gdr. Driūkt pro langą,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.